- penėtinis
- 1 penė́tinis, -ė adj. (1); SD85 1. penėtas: Meitėlis penėtinis SD397. Penėtinį jautį tiktai parduoti arba pjauti TŽV626. Jaučiai mani ir penė́tinis pekus pamuštas yra DP350. Ir atveskite teluką penėtinį ir užmuškite GNLuk15,23. 2. N, K skirtas, tinkamas penėti.
Dictionary of the Lithuanian Language.